1 stiklinė priemonės ir 10 metų senumo apnašos nuo puodo nuslinko sluoksniais

Pirmą kartą šį būdą išbandžiau tada, kai senas puodas po kelių gaminimų jau atrodė pavargęs: riebalai buvo įsikibę prie rankenų, po briauna ir ant sienelių, o dugne buvo susidaręs storas nagaro sluoksnis. Nenorėjau griebtis stiprių cheminių priemonių, todėl pasidariau paprastą mišinį iš to, ką turiu namuose.

Labiausiai nustebino tai, kad nereikėjo nei ilgo šveitimo, nei ypatingų įrankių. Svarbu buvo tik neperkaisti indo, neskubėti ir valyti ne tik išorę, bet ir vidų.

Sudėtis

• Šiltas vanduo – 100 ml
• Cukrus – 1 a. š.
• Stalo actas 9 % – 1 v. š.
• Dantų pasta – maždaug 1/2 a. š.
• Indų ploviklis – 100 ml
• Maistinė soda – pagal poreikį nagarui valyti

Kaip pasigaminau namų valiklį

Į nedidelį dubenėlį įpyliau 100 ml šilto vandens, įbėriau 1 a. š. cukraus, įpyliau 1 v. š. 9 % stalo acto ir įdėjau maždaug 1/2 a. š. baltos dantų pastos be abrazyvinių dalelių. Tuomet supyliau 100 ml tiršto indų ploviklio ir viską atsargiai išmaišiau šluotele. Jei susidaro daug putų, palieku mišinį kelioms minutėms, kad jos nuslūgtų.

Kaip paruošiau puodą valymui

Bandymui pasirinkau labai nešvarų puodą, ant kurio buvo susikaupę riebalai prie rankenų, po briauna ir ant sienelių, o dugne buvo įsisenėjęs nagaras. Jei indas labai nešvarus, jį galima šiek tiek pašildyti, kad riebalai suminkštėtų, tačiau jokiu būdu neperkaitinti. Įprastiems riebalų taškams ant arbatinuko ar puodo šildyti nereikia.

Kaip užtepiau valymo mišinį

Kad nesusiteptų stalas, pati pasitiesiau maišą ir kepimo popierių, ant viršaus pastačiau šiltą puodą ir ant nešvarių vietų užtepiau šiek tiek mišinio. Tada paviršių apvyniojau popieriniais rankšluosčiais, kad priemonė nenubėgtų ir neišdžiūtų. Man labiausiai pasiteisino tirštas indų ploviklis, kuris gerai tirpdo riebalus, ir paprasta balta dantų pasta be abrazyvinių dalelių.

Puodo vidaus valymas

Kol mišinys veikė išorėje, sutvarkiau puodo vidų. Iš pradžių jį išskalavau vandeniu, tada užtepiau truputį indų ploviklio ir švelniai perbraukiau kempinėle be abrazyvinio sluoksnio, skirtą gležnam indų paviršiui. Po to puodą labai kruopščiai nuskalavau po tekančiu vandeniu, kad neliktų jokio mišinio likučio.

Emaliuoto arbatinuko valymas

Tada ėmiausi emaliuoto arbatinuko, ant kurio buvo riebalų taškų. Sudrėkinau jį vandeniu, mišinio uždėjau ant kempinės ir be stipraus spaudimo perėjau per paviršių. Vėliau arbatinuką kruopščiai nuskalavau ir sausai nušluosčiau. Taip pat galima valyti dubenis, puodus, keptuves ir puodelius, jei indo medžiaga tinka šiai priemonei. Pirmiausia visada patariu ją išbandyti nepastebimoje vietoje ir nenaudoti ant jautrių dangų, kol nepasitikrini gamintojo rekomendacijų.

Prikepusio dugno valymas

Grįžusi prie puodo, nuėmiau popierinius rankšluosčius ir pamačiau, kad riebalai jau suminkštėjo. Dantų krapštuku atsargiai pašalinau likučius iš po briaunos ir prie rankenų, kur nešvarumai kaupiasi dažniausiai. Dugne dar liko tvirtas nagaro sluoksnis, todėl panaudojau maistinę sodą. Nedidelį jos kiekį užbėriau ant drėgnos nešvarios vietos ir atsargiai valiau, visada atsižvelgdama į indo medžiagą. Metalinių gremžtukų nenaudojau, nes jie gali palikti įbrėžimų. Ant jautrių paviršių geriau rinktis minkštą kempinėlę ir netrinti per stipriai.

Galutinis nuvalymas ir rezultatas

Riebalus prie rankenų ir po briauna galutinai nuvaliau šepetėliu, tada puodą dar kartą kruopščiai nuskalavau vandeniu ir sausai nušluosčiau. Sienelės, briauna ir sunkiau pasiekiamos vietos tapo daug švaresnės, o riebalų likučiai išnyko. Svarbu prisiminti, kad ši priemonė nepašalins senų įbrėžimų ar pažeistos dangos. Be to, jos nemaišykite su kitomis valymo priemonėmis, ypač su chloro turinčiomis, dirbkite gerai vėdinamoje patalpoje ir pačios mišinio niekada nešildykite.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar šį mišinį verta pasiruošti iš anksto?

Geriausia jį pasigaminti prieš pat valymą. Taip išlieka tinkama konsistencija, o priemonė nenusėda taip, kaip gali nutikti pastovėjus ilgiau. Jei vis dėlto tenka ją pasilikti trumpam, laikyčiau sandariai uždarytame inde ir prieš naudojimą dar kartą lengvai permaišyčiau.

Man praktiškai patogiau gaminti mažesnį kiekį, nes tada iš karto matau, kiek jo iš tiesų reikia. Jei liks, kitam kartui geriau pasidaryti šviežiai, ypač kai reikia valyti itin prikepusius paviršius.

Ką daryti, jei nagaro sluoksnis labai storas ir senas?

Tokiu atveju vieno karto gali nepakakti. Aš pirmiausia sudrėkinčiau paviršių, užtepinčiau mišinį, o po to, jei reikia, procedūrą pakartočiau dar kartą. Labai įsisenėjusioms apnašoms naudinga prieš tai palaikyti indą šiltu vandeniu, kad sukietėjęs sluoksnis kiek atšoktų.

Jei paviršius jautrus, geriau rinktis kelis švelnesnius valymus, o ne vieną agresyvų. Taip sumažėja rizika pažeisti dangą, ypač tada, kai nagaras kaupėsi ilgus metus.

Ar šis būdas tinka keptuvėms su nelipnia danga?

Tinka ne visoms keptuvėms, todėl pirmiausia visada tikrinčiau gamintojo nurodymus. Ant nelipnios dangos reikėtų būti ypač atsargiai: nenaudoti metalinių įrankių ir neskubėti trinti stipriai. Geriau išbandyti mažame, nepastebimame plote.

Jei danga jau pažeista ar susidėvėjusi, stipresnis valymas gali tik dar labiau ją pabloginti. Tokiu atveju saugiau rinktis itin minkštą kempinėlę ir švelnų judesį.

Kaip išvengti, kad riebalai taip greitai nesikauptų?

Man geriausiai padeda paprastas įprotis: po gaminimo nelaukti, kol riebalai visai atvės ir sukietės, o paviršių nuvalyti dar tada, kai jis vos šiltas. Taip nešvarumai nespėja prilipti taip stipriai, todėl vėliau nereikia ilgai šveisti.

Dar verta nepamiršti ir rankenų bei briaunų, nes būtent ten apnašos dažniausiai lieka nepastebėtos. Jei indas naudojamas dažnai, trumpas, bet reguliarus valymas apsaugo nuo naujo nagaro sluoksnio susidarymo.