Ką reiškia indų plovimo kempinės spalva ir kaip ją pasirinkti
Pirmą kartą į kempinės spalvą rimčiau atkreipiau dėmesį tada, kai beveik sugadinau mėgstamą keptuvę su danga. Tuo metu man atrodė, kad visos virtuvinės kempinės iš esmės vienodos, bet praktika greitai parodė, jog spalva tikrai turi reikšmę.
Vėliau ėmiau rinktis jas sąmoningiau ir pastebėjau, kad toks paprastas dalykas labai palengvina indų priežiūrą. Dabar visada žiūriu ne tik į formą, bet ir į tai, koks yra abrazyvinis sluoksnis, nes nuo jo priklauso, kokiems paviršiams kempinė tinka labiausiai.
Ką iš tikrųjų reiškia kempinės spalva
Gamintojai spalvomis žymi abrazyvinio sluoksnio kietumą. Kitaip tariant, skirtingos kempinės skirtos skirtingo tipo nešvarumams ir paviršiams, todėl pasirinkus tinkamą variantą indus galima nuplauti efektyviau ir kartu jų nesubraižyti.
| Spalva | Abrazyvinio sluoksnio kietumas | Tinka | Netinka |
|---|---|---|---|
| Žalia | Labai kietas | Stipriems nešvarumams, pridegusiems ir išdžiūvusiems maisto likučiams | Indams su nepridegančia danga |
| Geltona | Vidutinio kietumo | Kasdieniam plovimui, įvairiems nešvarumams, taip pat indams su nepridegančia danga | Labai pridegusiems likučiams, kai reikia maksimalios šveitimo galios |
| Raudona | Minkštas, mažo kietumo | Krištolui, porcelianui ir plonam stiklui | Stipriai apsinešusiems paviršiams |
| Mėlyna | Vidutinio kietumo | Kasdieniam naudojimui, daugumai įprastų virtuvės reikmenų, atsargiai ir teflono paviršiams | Ten, kur geriau rinktis dar švelnesnę alternatyvą |
Žalia kempinė
Žalia kempinė turi patį kietžiausią abrazyvinį sluoksnį, todėl ją renkuosi tada, kai reikia įveikti labai stiprius nešvarumus. Ji puikiai padeda nuvalyti pridegusį ir išdžiūvusį maistą, kai įprasta kempinė jau nebepadeda.
Vis dėlto ant nepridegančios dangos jos nenaudoju. Toks kietas paviršius gali palikti įbrėžimų arba pažeisti dangą, o to po to jau nesutvarkysi.
Geltona kempinė
Geltona kempinė man atrodo universaliausia kasdieniam naudojimui, nes jos kietumas yra vidutinis. Su ja galiu plauti įvairius nešvarumus ir ją drąsiai renkuosi net ir tada, kai reikia prižiūrėti indus su nepridegančia danga.
Tiesa, jei ant indo jau būna labai pridegusių likučių, ši kempinė gali būti ne pati veiksmingiausia. Tokiais atvejais tenka arba pamirkyti indą ilgiau, arba imti kietesnį variantą.
Raudona kempinė
Raudona kempinė turi minkštą, mažo kietumo abrazyvinį sluoksnį, todėl ją imu tada, kai reikia itin švelnaus valymo. Man ji ypač pravarti plaunant krištolą, porcelianą ir ploną stiklą, nes padeda nuvalyti paviršių jo nesubraižant.
Šis variantas geriausiai tinka tada, kai nešvarumai nėra dideli. Jei indas tik lengvai apsinešęs, raudona kempinė veikia labai tvarkingai ir saugiai.
Mėlyna kempinė
Mėlyna kempinė taip pat yra vidutinio kietumo, todėl ją drąsiai naudoju kasdien. Ji tinka daugumai įprastų virtuvės reikmenų, o plaunant atsargiai gali būti naudojama ir teflono paviršiams.
Vis dėlto tokiems paviršiams aš vis tiek dažniau renkuosi dar minkštesnę alternatyvą. Taip jaučiuosi ramiau, nes jautrūs paviršiai ilgiau išlieka tvarkingi.
Kaip aš renkuosi kempinę prieš plaudamas indus
- Žalia — kai reikia įveikti pridegimą, išdžiūvusius likučius ir labai stiprų purvą.
- Geltona — kasdieniam plovimui ir universaliam naudojimui.
- Raudona — jautriems paviršiams, kai svarbiausia švelnumas.
- Mėlyna — daugeliui įprastų virtuvės daiktų ir atsargiam naudojimui ant teflono.
Man šis skirstymas pasiteisina todėl, kad nebereikia spėlioti, ar kempinė nebus per šiurkšti. Kai pasirenkų pagal paviršių, indai ilgiau atrodo tvarkingai, o aš išvengiu nereikalingų įbrėžimų.
Kodėl verta atkreipti dėmesį į tokią smulkmeną
Tinkamas skirtingų spalvų kempinių naudojimas iš tiesų palengvina virtuvės priežiūrą. Tai nėra tik dekoratyvus sprendimas ar paprastas gamintojų triukas — spalva padeda suprasti, kokio intensyvumo valymo galiu tikėtis.
Prieš plaudamas visada įvertinu abrazyvinio sluoksnio kietumą, nes nuo to priklauso, ar paviršius bus gerai nuvalytas, ar nebus pažeistas. Būtent toks įprotis padeda išsaugoti gražią indų išvaizdą ilgam.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar visų gamintojų spalvinis žymėjimas reiškia tą patį?
Dažniausiai spalvos iš tiesų nurodo abrazyvinio sluoksnio kietumą, tačiau aš visada pasižiūriu ir į pakuotę. Skirtingi gamintojai kartais gali naudoti savus sprendimus, todėl vien spalvos neužtenka, jei norisi visiško tikslumo.
Jei ant pakuotės nėra aiškaus paaiškinimo, geriausia pirmiausia išbandyti kempinę ant mažiau matomos vietos. Taip išvengiama nemalonių staigmenų, ypač su jautresniais paviršiais.
Kaip prižiūrėti kempinę, kad ji tarnautų ilgiau?
Man labiausiai pasiteisino paprasta taisyklė: po naudojimo kempinę gerai išskalauju, nuspaudžiu ir palieku išdžiūti. Jei ji nuolat lieka drėgna, greičiau ima skleisti nemalonų kvapą ir praranda savo formą.
Taip pat patogu turėti atskiras kempines skirtingoms užduotims, pavyzdžiui, vieną indams, kitą kriauklei ar stalviršiui. Toks atskyrimas padeda palaikyti švarą ir sumažina kryžminio nešvarumų pernešimo riziką.
Ką daryti, jei ant indo yra stipriai pridegusių likučių?
Pirmiausia aš indą pamirkau šiltame vandenyje su plovikliu ir tik po to imu kietesnę kempinę. Taip nešvarumai suminkštėja ir juos galima nuvalyti kur kas lengviau, nešveičiant pernelyg stipriai.
Jei paviršius jautrus, geriau neskubėti ir neimti labai šiurkščios kempinės. Kartais naudingiau pratęsti mirkymą arba naudoti kitą, švelnesnį būdą, nei vėliau taisyti įbrėžimus.
Ar galima tą pačią kempinę naudoti viskam?
Aš to nedarau, nes skirtingi paviršiai reikalauja skirtingo švelnumo. Viena kempinė gali būti per minkšta pridegimui, o kita — per šiurkšti stiklui ar dangai.
Be to, atskiras kempines verta turėti ir dėl higienos. Taip lengviau išlaikyti tvarką virtuvėje ir tiksliau žinoti, kuri kempinė kam skirta.
