Paprastas būdas, kurį pati išbandžiau: kriauklė vėl neužsikemša
Neseniai, kai virtuvės kriauklė ėmė leisti vandenį vis lėčiau, išbandžiau vieną labai paprastą būdą ir pati nustebau, kiek jis pasiteisino. Tereikėjo to, ką beveik visada turiu namuose, o rezultatas pasijuto jau po pirmo karto.
Dabar šį įprotį kartoju tada, kai matau pirmuosius nešvarumų ženklus. Man patinka, kad nereikia jokių sudėtingų priemonių, o kriauklė po to atrodo švaresnė ir gaivesnė.
Ko prireiks
- Maistinė soda
- Actas
Kaip aš valau kriauklės nutekėjimą
Pirmiausia nuo kriauklės nuimu metalines groteles ir nutekėjimo dangtelį. Nuo jų ir iš pačios angos pašalinu visus matomus nešvarumus, maisto likučius bei riebalų apnašas. Nuimamas dalis atskirai nušveičiu kempine arba šepetėliu, kad neliktų susikaupusių apnašų.
Tada į nutekėjimo angą suberiu maistinę sodą ir lėtai supilu baltąjį actą. Įvyksta reakcija, susidaro puta, kuri padeda suminkštinti dalį apnašų ir nešvarumų. Palieku mišinį kuriam laikui veikti, senutėle dantų šepetėliu išvalau sunkiai pasiekiamas vietas, o galiausiai viską gerai praplaunu karštu vandeniu.
Išvalytas groteles ir dangtelį uždedu atgal. Taip kriauklė tampa švaresnė, o nemalonus kvapas gali sumažėti. Man šis paprastas naminis būdas padeda palaikyti tvarką virtuvėje be didelių pastangų.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kaip dažnai verta taip išvalyti kriauklės nutekėjimą?
Aš tokią priežiūrą darau profilaktiškai tada, kai pastebiu, kad vanduo ima nubėgti lėčiau arba atsiranda lengvas kvapas. Jei kriauklė naudojama intensyviai, toks valymas gali būti naudingas kartą per savaitę ar kas dvi savaites.
Jei vamzdžiai užsikemša nuolat, vien soda ir actas gali padėti tik trumpam. Tuomet verta patikrinti, ar problema nėra gilesnė, pavyzdžiui, susikaupę riebalai vamzdyne.
Ar vietoje baltojo acto galima naudoti kitą rūgštį?
Taip, kartais žmonės renkasi citrinų rūgštį ar citrinų sultis, bet aš vis tiek teikčiau pirmenybę baltajam actui, nes jis patikimas ir lengvai randamas. Svarbiausia, kad priemonė būtų pakankamai rūgšti, jog vyktų putojanti reakcija su soda.
Vis dėlto nereikėtų maišyti kelių skirtingų valiklių vienu metu. Jei kriauklėje jau buvo naudota kita chemija, geriau viską gerai nuplauti ir tik tada imtis šio būdo.
Ką daryti, jei po valymo kvapas vis tiek neišnyksta?
Tada dažniausiai verta nuvalyti ne tik pačią angą, bet ir nuimamas dalis, sifono vietą aplink kriauklę, taip pat po pačia grotele susikaupusius nešvarumus. Kartais kvapas laikosi dėl maisto likučių, kurie nėra matomi iš pirmo žvilgsnio.
Jei nemalonus kvapas kartojasi net ir po kruopštaus valymo, problema gali slypėti giliau vamzdžiuose arba pačiame sifone. Tokiu atveju pravartu patikrinti, ar ten nėra užsistovėjusio nešvaraus vandens.
Ar galima šį būdą taikyti visoms virtuvės kriauklėms?
Daugeliu atvejų taip, bet aš pirmiausia visada įsitikinčiau, iš kokios medžiagos pagaminta kriauklė ir jos detalės. Metalinėms dalims ir įprastai virtuvės įrangai šis būdas dažniausiai tinka, nes jis paprastas ir neagresyvus.
Jei kriauklė turi jautrių paviršių arba gamintojo nurodymus dėl specialios priežiūros, verta jų laikytis. Tada išvengsite nereikalingo paviršių apsibraižymo ar blizgesio praradimo.
Kas padeda išvengti greito užsikimšimo kasdien?
Man labiausiai pasiteisina paprasta rutina: po maisto ruošimo nepalikti riebalų nuosėdų, reguliariai nuvalyti groteles ir į nutekėjimą nemesti maisto likučių. Net tokie maži įpročiai labai sumažina kaupimąsi.
Taip pat naudinga kartais profilaktiškai perplauti nutekėjimą karštu vandeniu ir nepalikti ant grotelių susikaupusių apnašų. Kuo mažiau nešvarumų patenka į angą kasdien, tuo rečiau tenka kovoti su užsikimšimu.
</content