Gelsvabudė (Chroogomphus (Sing.) priskiriama geltonpėdinių (Gomphidiaceae) šeimai. Lietuvoje 4 rūšys.
Varinė gelsvabudė (Chroogomphus rutilus). Kepurėlė gelsvai rusva, gelsva, blizga, 2- 8, retai 12 cm skersmens. Kotai 5-10 cm ilgio, 1-2,5 cm storio, su žiedo liekanomis. Labai dažnai rugpjūčio-rugsėjo mėn. dygsta pušynuose.
Geltonpėdė (Gomphidius Fr.) priskiriama geltonpėdinių (Gomphidiaceae) šeimai. Lietuvoje žinomos 4 rūšys.
Gličioji geltonpėdė (Gomphidius glutinosus). Jos kepurėlė ruda, rudai violetinė, senų vaisiakūnių – dėmėta, gleivėta, 3-12 cm skersmens. Kotas 5-9 cm ilgio, 1-2,5 cm skersmens, gleivėtas, su apvalkalo liekana. Spygliuočiuose, ypač eglynuose, dygsta rugpjūčio-spalio mėn. Dažnas valgomasis grybas. Randamas rudenį sausuose pušynuose.
Rožiaspalvė geltonpėdė (Gomphidius roseus (Fr.) P. Karst.) su rausvomis, rožinės spalvos kepurėlėmis. Jos valgomos.
Gijabudė (Entoloma (Fr.) Quel.) priskiriama gijabudinių (Entolomataceae) šeimai. Lietuvoje 6 rūšys.
Skydinė gijabudė (Entoloma clypeatus (Fr.) Quel.). Kepurėlė ruda, pilkšvai ruda, tamsiai ruda, gelsva, užsilenkusiais kraštais, 5-10 cm skersmens. Koteliai 6- 8 cm ilgio, 1-2 cm storio, į pagrindą storėjantys, plaušuoti. Birželio-rugsėjo mėn. auga krūmuose, pamiškėse, ganyklose. Nors valgoma, tačiau kandangi panaši į labai nuodingą.
Stambiąją gijabudę (Entoloma sinuatus (Fr.) Sing.), retokai dygstančią ąžuolynuose ir lapuočiuose, geriau jos nerinkti.
Anksti pavasarį miškuose neretai matoma ir nuodinga pavasarinė gijabudė (Entoloma vernus (Lundell) Romagn.). Labai dažna mišriuose miškuose, nevalgoma.
Gleiviabudė (Stropharia (Fr.) Quel.) priskiriama gleiviabudinių (Strophariaceae) šeimai.
Melsvažalė gleiviabudė (Stropharia aeruginosa (Fr.) Quel.). Jaunų vaisiakūnių kepurėlė būna išgaubta, senesnių su apvalkalo liekanomis, rusva, gelsva, 3-7 cm, retai 10 cm skersmens. Kotas 4-10 cm ilgio, iki 2 cm drūtumo. Miškuose ant kelmų ir prie jų auga vasarą ir rudenį. Dažnas, šviežias valgomas grybas, tik reikia nulupti odelę.
Vasarą ir rudenį miškų aukštelėse, ganyklose, pamiškėse, parkuose dažnai auga vainikuotosios gleiviabudės (Stropharia coronilla (Fr.) Quel.), kurių 2-5 cm skersmens kepurėlės rudos. Grybai nenuodingi, tačiau negardus. Auga drebulių papėdėje arba ant jų kelmų, kotais suaugę po 3, rečiau po 5-7 vaisiakūnius.
Lietuvoje dygsta iš Amerikos paplitusi karpiniuotoji gleiviabudė (skujagalvė; Stropharia albocrenulata (Peck) Kreisel). Visas grybas rudas, žvynuotas. Nevalgomas.
