Kaip išauginti ramunėlę iš arbatos pakelio lengvai ir greitai
Pirmą kartą ramunėlę iš arbatos pakelio pabandžiau auginti iš smalsumo, kai norėjau sužinoti, ar iš tikrai paprasto pakelio įmanoma išlaukti gyvų daigų. Mane nustebino, kad ten slypi ne tik sėklos, bet ir įvairių augalinių likučių, todėl į šį bandymą teko žiūrėti šiek tiek atidžiau.
Po kelių bandymų supratau, kad svarbiausia yra švara, saikingas laistymas ir kantrybė. Kai paketus laikau tinkamai ir neperlaistau, pirmieji daigai pasirodo greitai, o visas procesas tampa visai paprastas.
Ko man prireikė
- arbatos pakelių su kuo vėlesniu galiojimo terminu
- plastikinio lovelio su drenažo skylutėmis, vazono arba molinio indo
- juodžemio arba komposto
- šiek tiek smėlio, jei žemė linkusi sulaikyti per daug drėgmės
Į pakelius kartu su sėklomis dažnai būna įsimaišę lapelių, stiebelių, žiedlapių ir kitų organinių likučių. Būtent dėl jų pradžioje gali atsirasti grybelis, todėl aš visada renkuosi kuo šviežesnį pakelį, nes senesnės sėklos gali dygti prasčiau. Sėjimui tinka plastikinis lovelis su skylutėmis, vazonas arba molinis indas, svarbu tik, kad vanduo neužsistovėtų.
Sėjimas ir pirmieji daigai
- Po sėjos aš gerai palaistau, kad sėklos tvirtai susiliestų su žeme.
- Indą uždengiu dangteliu arba maišeliu, bet palieku oro tarpą.
- Statau jį į šiltą, gerai apšviestą vietą, kur nėra per didelio karščio.
- Ramunėles sėju paviršutiniškai, žeme jų neužberiu, o sėklas tolygiai paskirstau per visą paviršių.
Maždaug 3–4 dieną ant paviršiaus gali pasirodyti baltas grybelis. Iš pradžių jis minta lapelių, žiedų ir stiebelių likučiais iš pakelio, todėl aš dėl to neišsigąstu. Kasdien trumpam atidarau sėjinukus, kad jie prasivėdintų, o kai tik pasirodo daigai, dangtį nuimu visiškai.
Laistau tik tada, kai žemė pradžiūsta, nes per didelė drėgmė gali sukelti juodąją kaklelio ligą, dar vadinamą daigų išgulimu. Jeigu kuri nors vieta pradeda nykti, aš ją apdoroju nedideliu kiekiu 80% spirito, geriausia su cinamonu, gerai išvėdinu patalpą ir sumažinu laistymą.
Persodinimas
Kai augaliukai paauga, aš juos labai atsargiai persodinu į atskirus indus, kuriuose yra geras drenažas. Jei vazono skylutės per didelės, jas uždengiu sauso lapo gabalėliu, kartonu arba popieriumi, kad žemė neišbyrėtų. Maži daigeliai dar būna labai trapūs, todėl juos įkeliu maždaug iki dviejų skilčialapių.
Dalis augalų pasilieka sėjimo inde, kad derlių galėčiau rinkti palaipsniui. Kai pasirodo keli nauji lapeliai, pradedu ramunėles pratinti prie ryto arba vakaro saulės. Taip jos nepatiria staigaus streso ir geriau įsitvirtina.
Perkėlimas į nuolatinę vietą ir žiedų rinkimas
Praėjus maždaug 10 dienų prisitaikymo, stipriausius augalus jau galima perkelti į nuolatinę vietą — į vazoną arba tiesiai į lysvę. Kad ramunėlė gerai augtų ir gausiai žydėtų, jai reikia maždaug 6–8 valandų saulės per dieną. Tai vienas iš svarbiausių dalykų, jei noriu vešlesnio žydėjimo ir stipresnių stiebelių.
Po žydėjimo žiedus nuskinu ir paskleidžiu ant audinio gerai vėdinamoje vietoje, bet ne tiesioginiuose saulės spinduliuose. Taip ramunėlė pamažu džiūsta ir išlaiko gerą kokybę. Visiškai išdžiūvusius žiedus perkeliu į švarius stiklinius stiklainius ir laikau tamsioje vietoje.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima sėti iš senesnio arbatos pakelio?
Taip, galima, bet aš visada skaičiuoju, kad dygimas gali būti silpnesnis. Senesniame pakelyje sėklos dažniau būna mažiau gyvybingos, todėl jei noriu geresnio rezultato, sėju kiek tankiau arba pasilieku kelis pakelius atsargai.
Jei abejoju dėl sėklų kokybės, kartais prieš sėją jas trumpai patikrinu ant drėgno popierinio rankšluosčio. Per kelias dienas matosi, kurios tikrai gyvybingos, ir taip sutaupau vietos bei laiko.
Kaip suprasti, kad daigai stiebiasi dėl netinkamų sąlygų?
Dažniausiai tai rodo per mažai šviesos arba per šilta aplinka. Tokie daigai būna ištįsę, silpni ir kartais pasvyra į vieną pusę, todėl aš juos statau arčiau šviesos ir kasdien pasuku indą kitu kampu.
Jei matau, kad augimas pernelyg greitas, o stiebai ploni, sumažinu temperatūrą ir tikrinu, ar žemė nėra per šlapia. Ramunėlėms geriau šiek tiek saikingesnės sąlygos negu nuolatinė šiluma ir drėgmė.
Kada geriausia rinkti žiedus džiovinimui?
Aš skinu visiškai prasiskleidusius žiedus, kai jie atrodo švarūs ir sveiki. Geriausia tą daryti sausą rytą, kai rasa jau nudžiūvusi, nes tada žiedlapiai būna standesni ir džiūsta tolygiau.
Jei matau, kad žiedo vidurys jau pradeda ruduoti ar žiedas peržydi, tokį palieku. Tokie žiedai paprastai nebeturi tokio gero kvapo ir laikosi prasčiau.
Kiek laiko galima laikyti išdžiovintas ramunėles?
Man geriausiai pasiteisina laikymas sandariai uždarytame stikliniame inde tamsioje, sausoje vietoje. Taip kvapas ir spalva išlieka ilgiau, o žiedai neįgeria drėgmės iš aplinkos.
Paprastai stengiuosi sunaudoti jas per vieną sezoną. Jei aromatas labai susilpnėja arba žiedai pradeda trupėti nuo drėgmės, tokio derliaus jau nenaudoju.
