Rugpjūtį pomidorams duodu šį mišinį – jie atgyja ir auga smarkiau
Rugpjūčio viduryje man dažniausiai tenka labiausiai pasirūpinti pomidorais, paprikomis ir agurkais. Tada augalai jau būna išsikvėpę, o ant lapų ar stiebų neretai pasirodo pirmieji ligų ar kenkėjų ženklai.
Tuo metu visada prisimenu paprastą naminį mišinį, kurį pasigaminu iš įprastų virtuvėje randamų produktų. Jis man padeda palaikyti augalus nuo šaknų iki lapų ir suteikia jiems akivaizdžiai daugiau gyvybės.
Kam rugpjūtį skiriu daugiausia dėmesio
Šį mėnesį ypač atidžiai stebiu pomidorus, paprikas ir agurkus, nes būtent dabar jie gali nukentėti nuo grybelinių ligų, amarų ir kitų kenkėjų. Man svarbu ne tik sureaguoti į problemas, bet ir profilaktiškai pasirūpinti augalais, kad jie stipriau atlaikytų permainingus orus.
Todėl renkuosi paprastą naminį tirpalą, kuris padeda apsaugoti augalą iš karto keliuose lygiuose. Man patinka, kad jis nereikalauja sudėtingų priemonių ar daug laiko.
Mišinio sudėtis
- Šiltas vanduo — 1 l
- Kepimo soda — 1 v. š.
- Pienas — 1 stiklinė
Kaip jį pasigaminu
- Į indą pirmiausia supilu 1 litrą šilto vandens.
- Tada įdedu 1 valgomąjį šaukštą kepimo sodos.
- Įpilu 1 stiklinę pieno.
- Viską labai gerai išmaišau, kad soda visiškai ištirptų.
- Paruoštą tirpalą supilu į purkštuvą.
Kai ruošiu šį mišinį, visada įsitikinu, kad soda tikrai nebeliko dugne. Man taip patogiau purkšti tolygiai, o pats tirpalas veikia švelniau ir vienodžiau. Jei skystis sumaišytas gerai, purkštuvas neužsikemša ir darbas vyksta greitai.
Kepimo soda pakeičia lapų paviršiaus pH ir sukuria šarminę terpę, kuri nėra palanki kai kurioms grybelinėms ligoms, ypač miltligei. Pienas, savo ruožtu, ant lapų sudaro ploną apsauginį sluoksnį ir sustiprina sodos poveikį.
Tada kruopščiai nupurškiu augalų stiebus ir lapus, nepamiršdamas ir apatinės lapų pusės, nes būtent ten dažnai slepiasi kenkėjai. Tai yra svarbi dalis, kurios pats niekada nepraleidžiu, nes nuo to labai priklauso apdorojimo nauda.
Tokį tirpalą rekomenduoju naudoti tik anksti ryte arba vėlai vakare, jau nusileidus saulei. Taip ant lapų patekę lašeliai nepalieka nudegimų nuo kaitrios saulės, o augalai geriau įsisavina priemonę.
Profilaktiškai šį purškimą kartoju kas 7–10 dienų. Taip pat dar kartą panaudoju jį po stipraus lietingo oro, nes po tokių dienų augalai dažnai tampa jautresni. Rugpjūtį man šis paprastas būdas padeda palaikyti augalus ir apsaugoti juos nuo nepalankių veiksnių.
Labiausiai šį variantą vertinu dėl paprastumo: sudėtis elementari, produktai įprasti, o visam paruošimui reikia visai nedaug laiko. Kai daržas reikalauja greitos pagalbos, toks sprendimas man yra vienas patogiausių.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar šį tirpalą galima naudoti ir kitiems daržo augalams?
Taip, bet prieš purškiant didesnį plotą visada verta pirmiausia išbandyti ant kelių lapų. Skirtingos veislės ir augimo stadijos gali reaguoti nevienodai, todėl mažas bandymas padeda išvengti netikėtų pažeidimų.
Taip pat svarbu stebėti oro sąlygas. Jei augalai jau nusilpę nuo karščio ar sausros, geriau purškimą atidėti ir palaukti vėsesnio meto arba pagerinti laistymą prieš naudojant tirpalą.
Ką daryti, jei neturiu pieno?
Jei pieno po ranka nėra, geriau šio mišinio nesuprastinti atsitiktinai pakeičiant kitu produktu. Pienas čia reikalingas ne tik dėl sudėties, bet ir dėl to plono apsauginio sluoksnio, kuris atsiranda ant lapų.
Tokiu atveju verta palaukti, kol turėsi visus ingredientus, arba rinktis kitą augalų priežiūros būdą, kuris tinka be pieno. Svarbiausia nenaudoti bet kokių pakaitalų vien dėl patogumo.
Ar galima tirpalą pasigaminti iš anksto ir laikyti?
Aš visada stengiuosi jį pasiruošti prieš pat naudojimą. Šviežiai sumaišytas tirpalas man atrodo patikimiausias, nes tada sudėtis būna vientisa ir purškimas vyksta tolygiai.
Jei mišinys pastovi per ilgai, jo konsistencija gali pakisti, o prieš naudojimą gali tekti jį vėl labai gerai suplakti. Dėl to man paprasčiau pasigaminti tiek, kiek reikia vienam kartui.
Kokios dažniausios klaidos naudojant šį purškimą?
Dažniausia klaida yra purkšti per kaitrią dieną, kai saulė stipri ir lapai įkaista. Tada ant jų likę lašeliai gali sukelti nudegimus, todėl laikas čia tikrai svarbus.
Kita dažna klaida – neapdoroti apatinės lapų pusės. Būtent ten neretai slepiasi kenkėjai, tad jei purškiama tik iš viršaus, poveikis būna daug silpnesnis.
Kaip dažnai kartoti procedūrą po lietaus?
Po stipraus lietaus aš purškimą pakartoju dar kartą, nes lietus gali nuplauti dalį priemonės nuo lapų. Tai ypač svarbu, jei lietingi orai užsitęsia kelias dienas iš eilės.
Vis dėlto nereikėtų purkšti be saiko. Geriausia laikytis 7–10 dienų intervalo ir papildomai sureaguoti tik tada, kai oras tikrai stipriai pakenkia apsauginiam sluoksniui.
