Tortas „Yarina“ – aguoninių desertų karalius
Pirmą kartą šį aguoninį varškės pyragą kepiau tada, kai norėjosi ko nors tikrai šventiško, bet be sudėtingų triukų. Jis man patiko iš karto, nes pavyko ir aukštas, ir labai tvarkingas, o skonis buvo būtent toks, kokio ir tikėjausi.
Vėliau šį receptą kartojau dar ne kartą, nes jis visada pavyksta gražiai ir atrodo įspūdingai net ant paprasto stalo. Labiausiai mėgstu tai, kad čia susitinka trapus pagrindas, švelni varškė ir ryškus aguonų sluoksnis.
Ingredientai
Tešlai
- 400 g miltų
- 200 g sviesto
- 1 pak. kepimo miltelių
- 100 g cukraus
- 1 pak. vanilinio cukraus
- 1 didelis kiaušinis arba 2 maži
Varškės įdarui
- 600 g rūgštaus pieno varškės
- 4 kiaušiniai
- 120 g cukraus
- 60 g minkšto sviesto
- 30 g krakmolo
- 1 lašas citrinų esencijos
Aguonų įdarui
- 250 g aguonų
- 3 kiaušiniai
- 100 g cukraus
- 50 g minkšto sviesto
- 1 a. š. kepimo miltelių
- 1–2 lašai migdolų esencijos
Gaminimas
Tešla
Į dubenį persijoju miltus, sviestą sutarkuoju tarka ir viską rankomis sutrinu į smulkius trupinius. Tada suberiu kepimo miltelius, cukrų ir vanilinį cukrų, dar kartą permaišau. Įmušu kiaušinį ir užminkau tešlą rankomis. Ją padalinu į 2 dalis: didesnę ir mažesnę. Mažesnę dalį dedu į maišelį ir 1 valandai keliauja į šaldiklį. 24 x 24 cm formą iškloju kepimo popieriumi, dedu didesnę tešlos dalį ir rankomis ją labai gerai suspaudžiu. Tada formą statau į šaldytuvą.
Varškės įdaras
Rūgštaus pieno varškę pertrinu per sietelį, sudedu kiaušinius, cukrų ir minkštą sviestą, o viską sutrinu blenderiu iki vientisos masės. Pabaigoje įmaišau krakmolą ir citrinų esenciją. Masė turi būti lygi, be gumulėlių, kad iškepus gražiai laikytų formą.
Aguonų įdaras
Aguonas sumalu ir užplikau verdančiu vandeniu. Tuomet sudedu kiaušinius, cukrų, minkštą sviestą, kepimo miltelius ir migdolų esenciją, o mentele išmaišau iki vienalytės masės. Man čia svarbiausia nepermaišyti per stipriai, kad įdaras išliktų purus.
Formą išimu iš šaldytuvo ir dedu abi mases pakaitomis, lyg šachmatų lentą. Iš šaldiklio ištrauktą mažesnę tešlos dalį sutarkuoju tarka. Tada kepu 180 laipsnių temperatūroje 1 valandą.
Skaniausia man šis pyragas atrodo visiškai atvėsęs, nes tada sluoksniai geriau susistovi ir gabalėliai gražiau pjaustosi.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima šį pyragą iškepti iš anksto?
Taip, ir aš taip net daryčiau, jei laukčiau svečių. Toks pyragas kitą dieną dažnai būna dar skanesnis, nes skoniai spėja susijungti, o tekstūra tampa tvirtesnė.
Jei kepu iš vakaro, po atvėsimo laikau jį šaldytuve ir tik prieš pat patiekdama supjaustau. Taip kraštai išlieka dailūs, o sluoksniai nesusigadina.
Kaip žinoti, kad pyragas jau iškepė?
Viršus turėtų būti gražiai sutvirtėjęs, bet vidus dar gali būti šiek tiek minkštas, nes vėsdamas jis galutinai sustingsta. Per ilgai kepant pyragas gali tapti sausesnis, todėl geriau stebėti ne tik laikrodį, bet ir kepinio paviršių.
Jei orkaitė kaitresnė, gali prireikti vos trumpesnio kepimo laiko. Aš visuomet stengiuosi pirmiausia pasitikrinti, ar kraštai jau stabilūs, o tik tada sprendžiu dėl papildomų minučių.
Ar galima keisti varškės įdarą?
Jei norisi švelnesnio rezultato, tinka naudoti labiau nusausintą varškę, nes tuomet įdaras būna tvirtesnis. Vis dėlto svarbu, kad ji nebūtų per sausa, kitaip pyragas praras tą malonų kremiškumą.
Taip pat verta visus produktus prieš maišant palaikyti kambario temperatūroje. Man toks smulkus žingsnis labai padeda išgauti lygesnę masę ir išvengti staigių sviesto gabalėlių.
Ką daryti, jei neturiu migdolų esencijos?
Jei migdolų esencijos nėra, galima jos visai nedėti ir pyragas vis tiek bus gardus. Skonis tiesiog bus šiek tiek santūresnis, bet aguonos ir taip duoda ryškų, savitą aromatą.
Jei norisi švelnesnio kvapo, vietoje to galima kiek ilgiau palaikyti aguonas užplikytas ir gerai jas nusunkti. Tada jų skonis tampa minkštesnis ir ne toks intensyvus.
Kaip geriausia laikyti likučius?
Likutį laikau sandariai uždengtą šaldytuve, kad neperimtų kitų kvapų ir neišsausėtų paviršius. Man patogiausia jį suvalgyti per kelias dienas, kol pyragas išlieka ypač šviežias.
Jei norisi ilgiau išsaugoti, gabalėlius galima atskirai supakuoti ir užšaldyti. Tada prieš valgant juos geriausia lėtai atšildyti šaldytuve, o ne kambario temperatūroje.