Kaip namuose pasigaminau sūrį iš pieno ir varškės

Kaip namuose pasigaminau sūrį iš pieno ir varškės

Pirmą kartą šį sūrį dariau tada, kai norėjosi greitai pasigaminti ką nors tikrai sotaus ir skanaus iš visai paprastų produktų. Tąkart labiausiai nustebino, kad darbas trunka vos kelias minutes, o rezultatas atrodo lyg iš geros krautuvėlės.

Nuo to laiko šį būdą kartoju vis dažniau, nes man patinka turėti šviežią sūrį be papildomų priedų. Be to, taip galiu pats nuspręsti, ar jis bus tvirtesnis, ar minkštesnis.

Ingredientai

• 2,5% riebumo pienas – 1 l
• 5% riebumo varškė – 500 g
• 1 kiaušinis
• Druska – 1 a. š. (pagal skonį)
• Soda – 1 a. š.
• Sviestas – 50 g (nebūtina)

Gaminimas

1. Į puodą supilu 1 l 2,5% riebumo pieno, užverdu ir įdedu 500 g 5% riebumo varškės. Ant vidutinės ugnies verdu 3–4 minutes, kol atsiskiria išrūgos. Tada viską supilu į sietą, gerai nuspaudžiu skystį, o išrūgas pasilieku blynams arba sklindžiams.

2. Į nusunktą varškę įmaišau 1 kiaušinį, 1 a. š. druskos ir 1 a. š. sodos. Masę kruopščiai išmaišau, kad viskas tolygiai pasiskirstytų.

3. Tada dubenį dedu ant vandens vonelės, įmaišau 50 g sviesto ir nuolat maišau, kol viskas visiškai išsilydo ir tampa vientisa. Jei noriu švelnesnio skonio, sviesto tikrai neatsisakau, bet ir be jo sūris susiformuoja.

4. Paruoštą sūrį suformuoju į rutulį arba pagaliuką, dedu į tinkamą formelę ir lengvai paslegiu nedideliu svoriu. Tuomet siunčiu į šaldytuvą 2–3 valandoms, kad sutvirtėtų.

5. Gatavas sūris gražiai pjaustosi riekelėmis, puikiai tinka sumuštiniams prie arbatos, o taip pat jį galima tarkuoti ir dėti į kepinius. Nuo varškės priklauso, ar tekstūra bus kietesnė, ar minkštesnė, bet skonis man visada išlieka labai geras.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar galima šį sūrį padaryti be sviesto?

Taip, sviestas yra nebūtinas, todėl jį galima visiškai praleisti. Tada sūris išliks tvarkingas, tik bus mažiau kreminis ir labiau primins liesesnį, tvirtesnį variantą.

Jei norisi švelnesnės tekstūros, verta sviestą dėti tik į dalį masės arba rinktis ne visai sausą varškę. Taip gaunasi geras balansas tarp skonio ir tvirtumo.

Ką daryti, jei masė po vandens vonelės dar nėra visiškai vienalytė?

Tada aš ją dar kelioms minutėms palieku ant šilumos ir maišau neskubėdamas. Svarbu neleisti mišiniui perkaisti, nes tada jis gali tapti grūdėtas ir sunkiau formuojamas.

Jei lieka keli mažesni gumulėliai, dažniausiai padeda kantrybė ir nuolatinis maišymas. Masė dažnai susitvarko paskutinėmis minutėmis, kai sviestas ir varškės baltymai pilnai susijungia.

Kaip geriausia laikyti pagamintą sūrį?

Aš laikau jį šaldytuve sandariai uždengtą, kad neišdžiūtų ir neprisigertų kitų kvapų. Patogiausia suvynioti į maistinę plėvelę arba įdėti į dėžutę su dangčiu.

Jei norite gražių riekelių, prieš pjaustydami sūrį trumpai palaikykite šaltai, o ne kambario temperatūroje. Taip jis mažiau trupės ir bus lengviau supjaustomas.

Ar šiam receptui tinka ir kitokia varškė?

Tinka, bet reikia turėti omenyje, kad drėgnesnė varškė dažniau duoda minkštesnį rezultatą. Tokiu atveju svarbu gerai nusunkti skystį, kad galutinė tekstūra nebūtų per šlapia.

Jei varškė sausesnė, sūris gali būti tvirtesnis ir geriau laikyti formą. Būtent todėl man šis receptas patinka: iš esmės jį galima prisitaikyti prie to, ką jau turiu namuose.