Karpatuose išmoktas receptas: ploni paplotėliai su bulvių ir sūrio įdaru

Šiuos plonus paplotėlius pirmą kartą pasigaminau po to, kai vienoje Karpatų kelionėje juos man parodė vietiniai. Labiausiai mane nustebino, kad iš labai paprastų produktų gavosi toks minkštas ir sotus kepinys.

Nuo tada pyragėlių beveik nebekepu — šis variantas man daug patogesnis. Tešla greitai susimaišo, įdaras būna dosnus, o keptuvėje viskas iškepa be didelio vargo ir su gražia plutele.

Ingredientai

Tešlai

• kefyras — 300 g
• druska — 1/2 a. š.
• soda — 1/2 a. š.
• miltai — 400 g

Įdarui

• bulvės — 400 g
• kietasis sūris — 300 g
• druska ir pipirai — pagal skonį

Gaminimas

1. Tešlai į dubenį supilu kefyrą, suberiu druską ir sodą, tada po truputį įmaišau miltus ir užminkau minkštą tešlą. Rankas lengvai patepu aliejumi, dar kiek paminkau, uždengiu plėvele ir palieku 30 minučių. Man taip tešla tampa daug elastingesnė ir lengviau kočiojasi.
2. Įdarui nulupu bulves, išverdu jas pasūdytame vandenyje ir sutrinu grūstuve. Atvėsusias bulves sumaišau su tarkuotu sūriu — tinka mozzarella arba suluguni —, įberiu pipirų ir truputį džiovinto česnako. Viską gerai išmaišau, kad įdaras būtų vientisas.
3. Tešlą padaliju į 8 dalis. Kiekvieną iškočioju, į vidų dedu vieną aštuntąją įdaro, kraštus kruopščiai užspaudžiu ir suformuoju paplotėlį, maždaug 20–22 cm skersmens. Aš stengiuosi, kad tešla nebūtų per plona — tuomet įdaras neišbėga.
5. Paplotėlius kepu sausoje įkaitintoje keptuvėje po 2–3 minutes iš kiekvienos pusės. Jei keptuvė gerai įkaitinta, jie greitai apskrunda ir gražiai pakyla.
6. Dar karštus paplotėlius patepu sviestu. Taip jie tampa ypač minkšti, kvapnūs ir sultingi, o viduje esantis bulvių bei sūrio įdaras išlieka švelnus.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar galima šiuos paplotėlius pasigaminti iš anksto?

Taip, tešlą galiu užminkyti iš anksto ir laikyti šaldytuve iki kitos dienos, tik prieš kočiojant jai leidžiu šiek tiek sušilti kambario temperatūroje. Taip ji būna mažiau standi ir lengviau formuojasi.

Jei norisi sutaupyti laiko, galima iš vakaro pasiruošti ir įdarą. Tada kitą dieną belieka tik iškočioti, įdėti įdarą ir kepti, o pats procesas tampa labai greitas.

Kuo galiu pakeisti kietąjį sūrį?

Jei noriu švelnesnio skonio, dažniau renkuosi mozzarella, o jei mėgstu ryškesnį ir sūresnį variantą, imu suluguni ar kitą gerai besilydantį kietąjį sūrį. Svarbiausia, kad sūris būtų ne per drėgnas, nes tada įdaras gali tapti skystesnis.

Dar vienas geras orientyras — sūris turi lengvai tarkuotis ir tolygiai pasiskirstyti su bulvėmis. Tuomet paplotėliai būna puresni ir gražiau suspaudžiami kraštuose.

Kodėl paplotėliai gali plyšti kepant?

Dažniausiai taip nutinka, kai įdaras dedamas per arti krašto arba tešla iškočiojama pernelyg plonai. Aš visada palieku pakankamai vietos užspaudimui, o kraštus suspaudžiu labai kruopščiai.

Dar svarbu neperkrauti paplotėlio įdaru. Nors norisi jo dėti kuo daugiau, geriau išlaikyti pusiausvyrą — tada kepant forma išlieka tvarkinga, o įdaras neišbėga.

Kaip juos geriausia laikyti ir pašildyti?

Atvėsusius paplotėlius laikau sandariame inde šaldytuve. Kitą dieną jie vis dar išlieka skanūs, tik prieš valgant man patinka juos trumpai pašildyti sausoje keptuvėje arba orkaitėje.

Pašildymas keptuvėje ypač geras tada, kai noriu atgaivinti plutelę. Tada paplotėliai vėl tampa kvapnūs ir ne tokie minkšti kaip ką tik iš šaldytuvo.

Ar galima kepti ne sausoje, o su riebalais?

Galima, bet aš dažniausiai lieku prie sausos keptuvės, nes taip paplotėliai geriau išlaiko savo tekstūrą ir nepasidaro per riebūs. Be to, sviesto užtepa tik pabaigoje, todėl skonis išlieka labai subalansuotas.

Jei keptuvė nėra labai gera, galima vos vos patepti paviršių, bet svarbu nepersistengti. Per daug riebalų gali apsunkinti apskrudimą ir pakeisti tą lengvą, naminio kepinio pojūtį, kuris man šiame recepte labiausiai patinka.